|
|
|
|
литовский словарь / išmuilinti | |
išmuĩlinti (išmuĩlina, išmuĩlino)
1. намылить/намыливать (pvz., rankas);
2. измылить/измыливать (visą muilą)
/en/
soap; give (smb, smth) a soaping
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išmuilinu | išmuilinau | išmuilindavau | išmuilinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išmuilini | išmuilinai | išmuilindavai | išmuilinsi |
|---|
| 3p.sg. | išmuilina | išmuilino | išmuilindavo | išmuilins |
|---|
| 1p.pl. | išmuilinam, išmuiliname | išmuilinome, išmuilinom | išmuilindavom, išmuilindavome | išmuilinsim, išmuilinsime |
|---|
| 2p.pl. | išmuilinat, išmuilinate | išmuilinote, išmuilinot | išmuilindavote, išmuilindavot | išmuilinsite, išmuilinsit |
|---|
| 3p.pl. | išmuilina | išmuilino | išmuilindavo | išmuilins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išmuilinčiau | išmuilintumėm, išmuilintume, išmuilintumėme |
|---|
| 2p. | išmuilintumei, išmuilintum | išmuilintumėt, išmuilintumėte |
|---|
| 3p. | išmuilintų | išmuilintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išmuilinkime, išmuilinkim |
|---|
| 2p. | išmuilink, išmuilinki | išmuilinkite, išmuilinkit |
|---|
| 3p. | teišmuilina, teišmuilinie | teišmuilina, teišmuilinie |
|---|
|
