|
|
|
|
литовский словарь / išskambinti | |
išskam̃binti (išskam̃bina, išskam̃bino)
1. прозвонить/звонить (в колокола);
2. проиграть/играть (на фортепьяно)
/en/
1. be able to ring; 2. have rung; i. varpais tris valandas have rung the bells for three hours
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išskambinu | išskambinau | išskambindavau | išskambinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išskambini | išskambinai | išskambindavai | išskambinsi |
|---|
| 3p.sg. | išskambina | išskambino | išskambindavo | išskambins |
|---|
| 1p.pl. | išskambiname, išskambinam | išskambinome, išskambinom | išskambindavom, išskambindavome | išskambinsim, išskambinsime |
|---|
| 2p.pl. | išskambinat, išskambinate | išskambinot, išskambinote | išskambindavot, išskambindavote | išskambinsite, išskambinsit |
|---|
| 3p.pl. | išskambina | išskambino | išskambindavo | išskambins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išskambinčiau | išskambintume, išskambintumėm, išskambintumėme |
|---|
| 2p. | išskambintum, išskambintumei | išskambintumėte, išskambintumėt |
|---|
| 3p. | išskambintų | išskambintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išskambinkime, išskambinkim |
|---|
| 2p. | išskambinki, išskambink | išskambinkit, išskambinkite |
|---|
| 3p. | teišskambinie, teišskambina | teišskambinie, teišskambina |
|---|
|
