/ru/
потерять
/en/
lose ; (veltui eikvoti laiką) waste (smb's) time
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pragaišinu | pragaišinau | pragaišindavau | pragaišinsiu |
| 2p.sg. | pragaišini | pragaišinai | pragaišindavai | pragaišinsi |
| 3p.sg. | pragaišina | pragaišino | pragaišindavo | pragaišins |
| 1p.pl. | pragaišiname, pragaišinam | pragaišinom, pragaišinome | pragaišindavome, pragaišindavom | pragaišinsim, pragaišinsime |
| 2p.pl. | pragaišinate, pragaišinat | pragaišinote, pragaišinot | pragaišindavot, pragaišindavote | pragaišinsit, pragaišinsite |
| 3p.pl. | pragaišina | pragaišino | pragaišindavo | pragaišins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pragaišinčiau | pragaišintume, pragaišintumėme, pragaišintumėm |
| 2p. | pragaišintum, pragaišintumei | pragaišintumėt, pragaišintumėte |
| 3p. | pragaišintų | pragaišintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pragaišinkim, pragaišinkime | |
| 2p. | pragaišinki, pragaišink | pragaišinkit, pragaišinkite |
| 3p. | tepragaišina, tepragaišinie | tepragaišinie, tepragaišina |