|
|
|
|
литовский словарь / trigubėti | |
trigubė́ti (trigubė́ja, trigubė́jo) — утраиваться;
/en/
treble , triple
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | trigubėju | trigubėjau | trigubėdavau | trigubėsiu |
|---|
| 2p.sg. | trigubėji | trigubėjai | trigubėdavai | trigubėsi |
|---|
| 3p.sg. | trigubėja | trigubėjo | trigubėdavo | trigubės |
|---|
| 1p.pl. | trigubėjam, trigubėjame | trigubėjom, trigubėjome | trigubėdavom, trigubėdavome | trigubėsime, trigubėsim |
|---|
| 2p.pl. | trigubėjate, trigubėjat | trigubėjote, trigubėjot | trigubėdavot, trigubėdavote | trigubėsit, trigubėsite |
|---|
| 3p.pl. | trigubėja | trigubėjo | trigubėdavo | trigubės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | trigubėčiau | trigubėtume, trigubėtumėm, trigubėtumėme |
|---|
| 2p. | trigubėtumei, trigubėtum | trigubėtumėte, trigubėtumėt |
|---|
| 3p. | trigubėtų | trigubėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | trigubėkim, trigubėkime |
|---|
| 2p. | trigubėki, trigubėk | trigubėkite, trigubėkit |
|---|
| 3p. | tetrigubėjie, tetrigubėja | tetrigubėjie, tetrigubėja |
|---|
|
