/ru/
опровергать, отрицать
/en/
deny; disprove .
/de/
abstreiten* vt, verleugnen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nuneigiu | nuneigiau | nuneigdavau | nuneigsiu |
| 2p.sg. | nuneigi | nuneigei | nuneigdavai | nuneigsi |
| 3p.sg. | nuneigia | nuneigė | nuneigdavo | nuneigs |
| 1p.pl. | nuneigiam, nuneigiame | nuneigėm, nuneigėme | nuneigdavome, nuneigdavom | nuneigsim, nuneigsime |
| 2p.pl. | nuneigiate, nuneigiat | nuneigėte, nuneigėt | nuneigdavote, nuneigdavot | nuneigsit, nuneigsite |
| 3p.pl. | nuneigia | nuneigė | nuneigdavo | nuneigs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuneigčiau | nuneigtumėm, nuneigtumėme, nuneigtume |
| 2p. | nuneigtum, nuneigtumei | nuneigtumėte, nuneigtumėt |
| 3p. | nuneigtų | nuneigtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuneikim, nuneikime | |
| 2p. | nuneik, nuneiki | nuneikite, nuneikit |
| 3p. | tenuneigia, tenuneigie | tenuneigie, tenuneigia |