/ru/
охарактеризовать, характеризовать
/en/
describe, characterize
/de/
kennzeichnen (kennzeichnete, gekennzeichnet) vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apibūdinu | apibūdinau | apibūdindavau | apibūdinsiu |
| 2p.sg. | apibūdini | apibūdinai | apibūdindavai | apibūdinsi |
| 3p.sg. | apibūdina | apibūdino | apibūdindavo | apibūdins |
| 1p.pl. | apibūdinam, apibūdiname | apibūdinom, apibūdinome | apibūdindavome, apibūdindavom | apibūdinsim, apibūdinsime |
| 2p.pl. | apibūdinate, apibūdinat | apibūdinote, apibūdinot | apibūdindavot, apibūdindavote | apibūdinsit, apibūdinsite |
| 3p.pl. | apibūdina | apibūdino | apibūdindavo | apibūdins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apibūdinčiau | apibūdintume, apibūdintumėm, apibūdintumėme |
| 2p. | apibūdintumei, apibūdintum | apibūdintumėte, apibūdintumėt |
| 3p. | apibūdintų | apibūdintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apibūdinkim, apibūdinkime | |
| 2p. | apibūdinki, apibūdink | apibūdinkite, apibūdinkit |
| 3p. | teapibūdina, teapibūdinie | teapibūdina, teapibūdinie |