|
|
|
|
литовский словарь / gynėti | |
gynė́ti (gỹni, gynė́jo) tarm. (baigti) кончать, заканчивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | gynėju | gynėjau | gynėdavau | gynėsiu |
|---|
| 2p.sg. | gynėji | gynėjai | gynėdavai | gynėsi |
|---|
| 3p.sg. | gynėja | gynėjo | gynėdavo | gynės |
|---|
| 1p.pl. | gynėjam, gynėjame | gynėjome, gynėjom | gynėdavome, gynėdavom | gynėsim, gynėsime |
|---|
| 2p.pl. | gynėjate, gynėjat | gynėjot, gynėjote | gynėdavote, gynėdavot | gynėsite, gynėsit |
|---|
| 3p.pl. | gynėja | gynėjo | gynėdavo | gynės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | gynėčiau | gynėtumėm, gynėtumėme, gynėtume |
|---|
| 2p. | gynėtumei, gynėtum | gynėtumėte, gynėtumėt |
|---|
| 3p. | gynėtų | gynėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | gynėkime, gynėkim |
|---|
| 2p. | gynėki, gynėk | gynėkit, gynėkite |
|---|
| 3p. | tegynėja, tegynėjie | tegynėjie, tegynėja |
|---|
|
