|
|
|
|
литовский словарь / nukandžioti | | nukándžioti (nukándžioja, nukándžiojo) džn. обкусывать/обкусать, откусывать/откусить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | nukandžioju | nukandžiojau | nukandžiodavau | nukandžiosiu |
---|
2p.sg. | nukandžioji | nukandžiojai | nukandžiodavai | nukandžiosi |
---|
3p.sg. | nukandžioja | nukandžiojo | nukandžiodavo | nukandžios |
---|
1p.pl. | nukandžiojame, nukandžiojam | nukandžiojome, nukandžiojom | nukandžiodavom, nukandžiodavome | nukandžiosim, nukandžiosime |
---|
2p.pl. | nukandžiojate, nukandžiojat | nukandžiojote, nukandžiojot | nukandžiodavote, nukandžiodavot | nukandžiosite, nukandžiosit |
---|
3p.pl. | nukandžioja | nukandžiojo | nukandžiodavo | nukandžios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | nukandžiočiau | nukandžiotumėm, nukandžiotume, nukandžiotumėme |
---|
2p. | nukandžiotumei, nukandžiotum | nukandžiotumėte, nukandžiotumėt |
---|
3p. | nukandžiotų | nukandžiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | nukandžiokime, nukandžiokim |
---|
2p. | nukandžiok, nukandžioki | nukandžiokite, nukandžiokit |
---|
3p. | tenukandžiojie, tenukandžioja | tenukandžioja, tenukandžiojie |
---|
|