|
|
|
|
литовский словарь / kukenti | |
kukénti (kukẽna, kukẽno)
1. žr. kikenti;
2. žr. kukčioti;
3. кричать (apie ežį, šešką)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | kvakčioju | | kukendavau | kukensiu |
|---|
| 2p.sg. | kvakčioji | | kukendavai | kukensi |
|---|
| 3p.sg. | kvakčioja | | kukendavo | kukens |
|---|
| 1p.pl. | kvakčiojam, kvakčiojame | | kukendavome, kukendavom | kukensim, kukensime |
|---|
| 2p.pl. | kvakčiojate, kvakčiojat | | kukendavote, kukendavot | kukensit, kukensite |
|---|
| 3p.pl. | kvakčioja | | kukendavo | kukens |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | kukenčiau | kukentumėm, kukentumėme, kukentume |
|---|
| 2p. | kukentumei, kukentum | kukentumėt, kukentumėte |
|---|
| 3p. | kukentų | kukentų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | kukenkim, kukenkime |
|---|
| 2p. | kukenki, kukenk | kukenkite, kukenkit |
|---|
| 3p. | tekvakčioja, tekvakčiojie | tekvakčiojie, tekvakčioja |
|---|
|
