|
|
|
|
литовский словарь / prigaudinėti | |
prigaudinė́ti (prigaudinė́ja, prigaudinė́jo) džn. — обманывать, надувать;
/ru/
обманывать; надувать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prigaudinėju | prigaudinėjau | prigaudinėdavau | prigaudinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prigaudinėji | prigaudinėjai | prigaudinėdavai | prigaudinėsi |
|---|
| 3p.sg. | prigaudinėja | prigaudinėjo | prigaudinėdavo | prigaudinės |
|---|
| 1p.pl. | prigaudinėjame, prigaudinėjam | prigaudinėjom, prigaudinėjome | prigaudinėdavome, prigaudinėdavom | prigaudinėsim, prigaudinėsime |
|---|
| 2p.pl. | prigaudinėjate, prigaudinėjat | prigaudinėjote, prigaudinėjot | prigaudinėdavote, prigaudinėdavot | prigaudinėsite, prigaudinėsit |
|---|
| 3p.pl. | prigaudinėja | prigaudinėjo | prigaudinėdavo | prigaudinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prigaudinėčiau | prigaudinėtumėm, prigaudinėtumėme, prigaudinėtume |
|---|
| 2p. | prigaudinėtumei, prigaudinėtum | prigaudinėtumėte, prigaudinėtumėt |
|---|
| 3p. | prigaudinėtų | prigaudinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prigaudinėkime, prigaudinėkim |
|---|
| 2p. | prigaudinėk, prigaudinėki | prigaudinėkit, prigaudinėkite |
|---|
| 3p. | teprigaudinėja, teprigaudinėjie | teprigaudinėja, teprigaudinėjie |
|---|
|
