|
|
|
|
литовский словарь / raukšlėti | | raukšlė́ti (raukšlė́ja, raukšlė́jo) — морщить;
/ru/ морщить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | raukšlėju | raukšlėjau | raukšlėdavau | raukšlėsiu |
---|
2p.sg. | raukšlėji | raukšlėjai | raukšlėdavai | raukšlėsi |
---|
3p.sg. | raukšlėja | raukšlėjo | raukšlėdavo | raukšlės |
---|
1p.pl. | raukšlėjame, raukšlėjam | raukšlėjome, raukšlėjom | raukšlėdavom, raukšlėdavome | raukšlėsim, raukšlėsime |
---|
2p.pl. | raukšlėjate, raukšlėjat | raukšlėjot, raukšlėjote | raukšlėdavote, raukšlėdavot | raukšlėsite, raukšlėsit |
---|
3p.pl. | raukšlėja | raukšlėjo | raukšlėdavo | raukšlės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | raukšlėčiau | raukšlėtumėme, raukšlėtume, raukšlėtumėm |
---|
2p. | raukšlėtum, raukšlėtumei | raukšlėtumėte, raukšlėtumėt |
---|
3p. | raukšlėtų | raukšlėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | raukšlėkime, raukšlėkim |
---|
2p. | raukšlėki, raukšlėk | raukšlėkit, raukšlėkite |
---|
3p. | teraukšlėjie, teraukšlėja | teraukšlėjie, teraukšlėja |
---|
|