|
|
|
|
литовский словарь / pūtauti | |
pū́tauti (pū́tauja, pū́tavo) šnek.
1. (sunkiai alsuoti) тяжело дышать, пыхтеть;
2. (pūsčioti) подувать, повевать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pūtauju | pūtavau | pūtaudavau | pūtausiu |
|---|
| 2p.sg. | pūtauji | pūtavai | pūtaudavai | pūtausi |
|---|
| 3p.sg. | pūtauja | pūtavo | pūtaudavo | pūtaus |
|---|
| 1p.pl. | pūtaujame, pūtaujam | pūtavom, pūtavome | pūtaudavome, pūtaudavom | pūtausim, pūtausime |
|---|
| 2p.pl. | pūtaujat, pūtaujate | pūtavote, pūtavot | pūtaudavote, pūtaudavot | pūtausite, pūtausit |
|---|
| 3p.pl. | pūtauja | pūtavo | pūtaudavo | pūtaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pūtaučiau | pūtautumėme, pūtautume, pūtautumėm |
|---|
| 2p. | pūtautumei, pūtautum | pūtautumėt, pūtautumėte |
|---|
| 3p. | pūtautų | pūtautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pūtaukime, pūtaukim |
|---|
| 2p. | pūtauk, pūtauki | pūtaukite, pūtaukit |
|---|
| 3p. | tepūtaujie, tepūtauja | tepūtaujie, tepūtauja |
|---|
|
