|
|
|
|
литовский словарь / gleivėti | |
gleivė́ti (gleivė́ja, gleivė́jo) — покрываться слизью;
/en/
exude mucus/mucilage
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | gleivėju | gleivėjau | gleivėdavau | gleivėsiu |
|---|
| 2p.sg. | gleivėji | gleivėjai | gleivėdavai | gleivėsi |
|---|
| 3p.sg. | gleivėja | gleivėjo | gleivėdavo | gleivės |
|---|
| 1p.pl. | gleivėjam, gleivėjame | gleivėjome, gleivėjom | gleivėdavome, gleivėdavom | gleivėsim, gleivėsime |
|---|
| 2p.pl. | gleivėjate, gleivėjat | gleivėjot, gleivėjote | gleivėdavote, gleivėdavot | gleivėsite, gleivėsit |
|---|
| 3p.pl. | gleivėja | gleivėjo | gleivėdavo | gleivės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | gleivėčiau | gleivėtumėm, gleivėtumėme, gleivėtume |
|---|
| 2p. | gleivėtumei, gleivėtum | gleivėtumėte, gleivėtumėt |
|---|
| 3p. | gleivėtų | gleivėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | gleivėkime, gleivėkim |
|---|
| 2p. | gleivėki, gleivėk | gleivėkite, gleivėkit |
|---|
| 3p. | tegleivėjie, tegleivėja | tegleivėja, tegleivėjie |
|---|
|
