|
|
|
|
литовский словарь / išdėsčioti | | išdė́sčioti (išdė́sčioja, išdė́sčiojo) džn. раскладывать/разложить, выкладывать/выложить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išdėsčioju | išdėsčiojau | išdėsčiodavau | išdėsčiosiu |
---|
2p.sg. | išdėsčioji | išdėsčiojai | išdėsčiodavai | išdėsčiosi |
---|
3p.sg. | išdėsčioja | išdėsčiojo | išdėsčiodavo | išdėsčios |
---|
1p.pl. | išdėsčiojam, išdėsčiojame | išdėsčiojome, išdėsčiojom | išdėsčiodavom, išdėsčiodavome | išdėsčiosime, išdėsčiosim |
---|
2p.pl. | išdėsčiojat, išdėsčiojate | išdėsčiojot, išdėsčiojote | išdėsčiodavot, išdėsčiodavote | išdėsčiosite, išdėsčiosit |
---|
3p.pl. | išdėsčioja | išdėsčiojo | išdėsčiodavo | išdėsčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išdėsčiočiau | išdėsčiotume, išdėsčiotumėm, išdėsčiotumėme |
---|
2p. | išdėsčiotumei, išdėsčiotum | išdėsčiotumėte, išdėsčiotumėt |
---|
3p. | išdėsčiotų | išdėsčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išdėsčiokime, išdėsčiokim |
---|
2p. | išdėsčiok, išdėsčioki | išdėsčiokit, išdėsčiokite |
---|
3p. | teišdėsčioja, teišdėsčiojie | teišdėsčiojie, teišdėsčioja |
---|
|