/ru/
высунуть; высовывать
/en/
put out, thrust out; i. liežuvį put out one's tongue
/de/
herausstrecken vt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | iškišu | iškišau | iškišdavau | iškišiu |
2p.sg. | iškiši | iškišai | iškišdavai | iškiši |
3p.sg. | iškiša | iškišo | iškišdavo | iškiš |
1p.pl. | iškišame, iškišam | iškišom, iškišome | iškišdavome, iškišdavom | iškišime, iškišim |
2p.pl. | iškišate, iškišat | iškišote, iškišot | iškišdavote, iškišdavot | iškišit, iškišite |
3p.pl. | iškiša | iškišo | iškišdavo | iškiš |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | iškiščiau | iškištume, iškištumėm, iškištumėme |
2p. | iškištum, iškištumei | iškištumėte, iškištumėt |
3p. | iškištų | iškištų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | iškiškime, iškiškim | |
2p. | iškiški, iškišk | iškiškit, iškiškite |
3p. | teiškiša, teiškišie | teiškiša, teiškišie |