/en/
dictate.
/de/
diktieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | padiktuoju | padiktavau | padiktuodavau | padiktuosiu |
| 2p.sg. | padiktuoji | padiktavai | padiktuodavai | padiktuosi |
| 3p.sg. | padiktuoja | padiktavo | padiktuodavo | padiktuos |
| 1p.pl. | padiktuojam, padiktuojame | padiktavom, padiktavome | padiktuodavome, padiktuodavom | padiktuosim, padiktuosime |
| 2p.pl. | padiktuojate, padiktuojat | padiktavot, padiktavote | padiktuodavot, padiktuodavote | padiktuosite, padiktuosit |
| 3p.pl. | padiktuoja | padiktavo | padiktuodavo | padiktuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | padiktuočiau | padiktuotume, padiktuotumėm, padiktuotumėme |
| 2p. | padiktuotum, padiktuotumei | padiktuotumėt, padiktuotumėte |
| 3p. | padiktuotų | padiktuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | padiktuokime, padiktuokim | |
| 2p. | padiktuok, padiktuoki | padiktuokite, padiktuokit |
| 3p. | tepadiktuoja, tepadiktuojie | tepadiktuoja, tepadiktuojie |