|
|
|
|
литовский словарь / pribraukti | |
pribraũkti (pribraũkia, prìbraukė)
1. (braukiant priskinti) нарвать/рвать;
2. (prišukuoti linų) натрепать/трепать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pribraukiu, pribraukau | pribraukiau | pribraukdavau | pribrauksiu |
|---|
| 2p.sg. | pribraukai, pribrauki | pribraukei | pribraukdavai | pribrauksi |
|---|
| 3p.sg. | pribraukia, pribrauko | pribraukė | pribraukdavo | pribrauks |
|---|
| 1p.pl. | pribraukiame, pribraukome, pribraukom, pribraukiam | pribraukėm, pribraukėme | pribraukdavome, pribraukdavom | pribrauksim, pribrauksime |
|---|
| 2p.pl. | pribraukot, pribraukiat, pribraukiate, pribraukote | pribraukėte, pribraukėt | pribraukdavot, pribraukdavote | pribrauksite, pribrauksit |
|---|
| 3p.pl. | pribrauko, pribraukia | pribraukė | pribraukdavo | pribrauks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pribraukčiau | pribrauktumėm, pribrauktumėme, pribrauktume |
|---|
| 2p. | pribrauktumei, pribrauktum | pribrauktumėte, pribrauktumėt |
|---|
| 3p. | pribrauktų | pribrauktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pribraukim, pribraukime |
|---|
| 2p. | pribrauk, pribrauki | pribraukit, pribraukite |
|---|
| 3p. | tepribraukia, tepribraukie, tepribrauko, tepribraukai | tepribraukie, tepribraukia, tepribrauko, tepribraukai |
|---|
|
