|
|
|
|
литовский словарь / nusivemti | |
nusivémti (nusìvemia, nusivė́mė) вырвать/рвать;
jìs nusivė́mė — его вырвало
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nusivemiu | nusivėmiau | nusivemdavau | nusivemsiu |
|---|
| 2p.sg. | nusivemi | nusivėmei | nusivemdavai | nusivemsi |
|---|
| 3p.sg. | nusivemia | nusivėmė | nusivemdavo | nusivems |
|---|
| 1p.pl. | nusivemiame, nusivemiam | nusivėmėm, nusivėmėme | nusivemdavome | nusivemsime |
|---|
| 2p.pl. | nusivemiate | nusivėmėte, nusivėmėt | nusivemdavote | nusivemsite |
|---|
| 3p.pl. | nusivemia | nusivėmė | nusivemdavo | nusivems |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nusivemčiau | nusivemtumėme, nusivemtume |
|---|
| 2p. | nusivemtumei, nusivemtum | nusivemtumėte |
|---|
| 3p. | nusivemtų | nusivemtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nusivemkim, nusivemkime |
|---|
| 2p. | nusivemk, nusivemki | nusivemkite, nusivemkit |
|---|
| 3p. | tenusivemie, tenusivemia | tenusivemie, tenusivemia |
|---|
|
