|
|
|
|
литовский словарь / sėlinėti | |
sėlinė́ti (sėlinė́ja, sėlinė́jo) džn. слегка красться, подкрадываться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sėlinėju | sėlinėjau | sėlinėdavau | sėlinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sėlinėji | sėlinėjai | sėlinėdavai | sėlinėsi |
|---|
| 3p.sg. | sėlinėja | sėlinėjo | sėlinėdavo | sėlinės |
|---|
| 1p.pl. | sėlinėjame, sėlinėjam | sėlinėjome, sėlinėjom | sėlinėdavom, sėlinėdavome | sėlinėsim, sėlinėsime |
|---|
| 2p.pl. | sėlinėjat, sėlinėjate | sėlinėjot, sėlinėjote | sėlinėdavote, sėlinėdavot | sėlinėsite, sėlinėsit |
|---|
| 3p.pl. | sėlinėja | sėlinėjo | sėlinėdavo | sėlinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sėlinėčiau | sėlinėtumėme, sėlinėtume, sėlinėtumėm |
|---|
| 2p. | sėlinėtum, sėlinėtumei | sėlinėtumėte, sėlinėtumėt |
|---|
| 3p. | sėlinėtų | sėlinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sėlinėkime, sėlinėkim |
|---|
| 2p. | sėlinėk, sėlinėki | sėlinėkit, sėlinėkite |
|---|
| 3p. | tesėlinėja, tesėlinėjie | tesėlinėja, tesėlinėjie |
|---|
|
