|
|
|
|
литовский словарь / priperti | | priper̃ti (prìperia, prìpėrė) šnek. прибить [побить]/бить, избить/избивать
/ru/ прибить; побить; избить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | priperiu | pripėriau | priperdavau | pripersiu |
---|
2p.sg. | priperi | pripėrei | priperdavai | pripersi |
---|
3p.sg. | priperi, priperia | pripėrė | priperdavo | pripers |
---|
1p.pl. | priperime, priperim, priperiame, priperiam | pripėrėm, pripėrėme | priperdavome, priperdavom | pripersime, pripersim |
---|
2p.pl. | priperiate, priperit, priperiat, priperite | pripėrėte, pripėrėt | priperdavote, priperdavot | pripersit, pripersite |
---|
3p.pl. | priperi, priperia | pripėrė | priperdavo | pripers |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | priperčiau | pripertume, pripertumėm, pripertumėme |
---|
2p. | pripertum, pripertumei | pripertumėte, pripertumėt |
---|
3p. | pripertų | pripertų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | priperkim, priperkime |
---|
2p. | priperki, priperk | priperkite, priperkit |
---|
3p. | tepriperia, tepriperie, tepriperi | tepriperi, tepriperie, tepriperia |
---|
|