|
|
|
|
литовский словарь / griežtėti | |
griežtė́ti (griežtė́ja, griežtė́jo) становиться более строгим [резким]
/en/
grow/become stricter/sterner arba more severe
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | griežtėju | griežtėjau | griežtėdavau | griežtėsiu |
|---|
| 2p.sg. | griežtėji | griežtėjai | griežtėdavai | griežtėsi |
|---|
| 3p.sg. | griežtėja | griežtėjo | griežtėdavo | griežtės |
|---|
| 1p.pl. | griežtėjam, griežtėjame | griežtėjome, griežtėjom | griežtėdavom, griežtėdavome | griežtėsime, griežtėsim |
|---|
| 2p.pl. | griežtėjat, griežtėjate | griežtėjot, griežtėjote | griežtėdavote, griežtėdavot | griežtėsit, griežtėsite |
|---|
| 3p.pl. | griežtėja | griežtėjo | griežtėdavo | griežtės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | griežtėčiau | griežtėtumėm, griežtėtume, griežtėtumėme |
|---|
| 2p. | griežtėtumei, griežtėtum | griežtėtumėte, griežtėtumėt |
|---|
| 3p. | griežtėtų | griežtėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | griežtėkim, griežtėkime |
|---|
| 2p. | griežtėk, griežtėki | griežtėkit, griežtėkite |
|---|
| 3p. | tegriežtėjie, tegriežtėja | tegriežtėjie, tegriežtėja |
|---|
|
