|
|
|
|
литовский словарь / išlalėti | | išlalė́ti (ìšlala, išlalė́jo) šnek. выйти/выходить [выехать/выезжать] с шумом
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išlalu | išlalėjau | išlalėdavau | išlalėsiu |
---|
2p.sg. | išlali | išlalėjai | išlalėdavai | išlalėsi |
---|
3p.sg. | išlala | išlalėjo | išlalėdavo | išlalės |
---|
1p.pl. | išlalam, išlalame | išlalėjom, išlalėjome | išlalėdavome, išlalėdavom | išlalėsime, išlalėsim |
---|
2p.pl. | išlalate, išlalat | išlalėjot, išlalėjote | išlalėdavot, išlalėdavote | išlalėsit, išlalėsite |
---|
3p.pl. | išlala | išlalėjo | išlalėdavo | išlalės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išlalėčiau | išlalėtume, išlalėtumėm, išlalėtumėme |
---|
2p. | išlalėtum, išlalėtumei | išlalėtumėt, išlalėtumėte |
---|
3p. | išlalėtų | išlalėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išlalėkim, išlalėkime |
---|
2p. | išlalėki, išlalėk | išlalėkit, išlalėkite |
---|
3p. | teišlala, teišlalie | teišlala, teišlalie |
---|
|