|
|
|
|
литовский словарь / kištelėti | |
kìštelėti (kìštelėja, kìštelėjo) (mažiau), kýštelėti (kýštelėja, kýštelėjo) (daugiau) ткнуть/тыкать, сунуть/совать;
jìs kìštelėjo prõ lángą gálvą — он вдруг высунул голову в окно
/ru/
ткнуть; сунуть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | kišteliu | kištelėjau | kištelėdavau | kištelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | kišteli | kištelėjai | kištelėdavai | kištelėsi |
|---|
| 3p.sg. | kišteli | kištelėjo | kištelėdavo | kištelės |
|---|
| 1p.pl. | kištelim, kištelime | kištelėjome, kištelėjom | kištelėdavome, kištelėdavom | kištelėsim, kištelėsime |
|---|
| 2p.pl. | kištelit, kištelite | kištelėjote, kištelėjot | kištelėdavot, kištelėdavote | kištelėsite, kištelėsit |
|---|
| 3p.pl. | kišteli | kištelėjo | kištelėdavo | kištelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | kištelėčiau | kištelėtume, kištelėtumėme, kištelėtumėm |
|---|
| 2p. | kištelėtum, kištelėtumei | kištelėtumėt, kištelėtumėte |
|---|
| 3p. | kištelėtų | kištelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | kištelėkime, kištelėkim |
|---|
| 2p. | kištelėki, kištelėk | kištelėkite, kištelėkit |
|---|
| 3p. | tekištelie, tekišteli | tekištelie, tekišteli |
|---|
|
