|
|
|
|
литовский словарь / užprakaituoti | |
užprakaitúoti (užprakaitúoja, užprakaitãvo) šnek. заработать/ зарабатывать (с трудом, в поте лица)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užprakaituoju | užprakaitavau | užprakaituodavau | užprakaituosiu |
|---|
| 2p.sg. | užprakaituoji | užprakaitavai | užprakaituodavai | užprakaituosi |
|---|
| 3p.sg. | užprakaituoja | užprakaitavo | užprakaituodavo | užprakaituos |
|---|
| 1p.pl. | užprakaituojam, užprakaituojame | užprakaitavom, užprakaitavome | užprakaituodavome, užprakaituodavom | užprakaituosim, užprakaituosime |
|---|
| 2p.pl. | užprakaituojate, užprakaituojat | užprakaitavote, užprakaitavot | užprakaituodavote, užprakaituodavot | užprakaituosite, užprakaituosit |
|---|
| 3p.pl. | užprakaituoja | užprakaitavo | užprakaituodavo | užprakaituos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užprakaituočiau | užprakaituotumėm, užprakaituotumėme, užprakaituotume |
|---|
| 2p. | užprakaituotumei, užprakaituotum | užprakaituotumėte, užprakaituotumėt |
|---|
| 3p. | užprakaituotų | užprakaituotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užprakaituokime, užprakaituokim |
|---|
| 2p. | užprakaituoki, užprakaituok | užprakaituokit, užprakaituokite |
|---|
| 3p. | teužprakaituoja, teužprakaituojie | teužprakaituojie, teužprakaituoja |
|---|
|
