|
|
|
|
литовский словарь / piktdžiugiauti | |
piktdžiugiáuti (piktdžiugiáuja, piktdžiugiãvo) — злорадствовать;
/en/
gloat over, arba rejoice at, others' misfortune
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | piktdžiugiauju | piktdžiugiavau | piktdžiugiaudavau | piktdžiugiausiu |
|---|
| 2p.sg. | piktdžiugiauji | piktdžiugiavai | piktdžiugiaudavai | piktdžiugiausi |
|---|
| 3p.sg. | piktdžiugiauja | piktdžiugiavo | piktdžiugiaudavo | piktdžiugiaus |
|---|
| 1p.pl. | piktdžiugiaujam, piktdžiugiaujame | piktdžiugiavome, piktdžiugiavom | piktdžiugiaudavom, piktdžiugiaudavome | piktdžiugiausim, piktdžiugiausime |
|---|
| 2p.pl. | piktdžiugiaujate, piktdžiugiaujat | piktdžiugiavote, piktdžiugiavot | piktdžiugiaudavote, piktdžiugiaudavot | piktdžiugiausit, piktdžiugiausite |
|---|
| 3p.pl. | piktdžiugiauja | piktdžiugiavo | piktdžiugiaudavo | piktdžiugiaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | piktdžiugiaučiau | piktdžiugiautumėme, piktdžiugiautume, piktdžiugiautumėm |
|---|
| 2p. | piktdžiugiautumei, piktdžiugiautum | piktdžiugiautumėt, piktdžiugiautumėte |
|---|
| 3p. | piktdžiugiautų | piktdžiugiautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | piktdžiugiaukim, piktdžiugiaukime |
|---|
| 2p. | piktdžiugiauki, piktdžiugiauk | piktdžiugiaukite, piktdžiugiaukit |
|---|
| 3p. | tepiktdžiugiauja, tepiktdžiugiaujie | tepiktdžiugiauja, tepiktdžiugiaujie |
|---|
|
