/ru/
пожать; дернуть плечами
/en/
shrug, give a shrug; pečiais g. shrug one's shoulders ; užuot atsakius g. pečiais shrug off the question
/de/
(pečiais) mit den Schultern zucken
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | gūžteliu | gūžtelėjau | gūžtelėdavau | gūžtelėsiu |
| 2p.sg. | gūžteli | gūžtelėjai | gūžtelėdavai | gūžtelėsi |
| 3p.sg. | gūžteli | gūžtelėjo | gūžtelėdavo | gūžtelės |
| 1p.pl. | gūžtelime, gūžtelim | gūžtelėjom, gūžtelėjome | gūžtelėdavom, gūžtelėdavome | gūžtelėsim, gūžtelėsime |
| 2p.pl. | gūžtelit, gūžtelite | gūžtelėjote, gūžtelėjot | gūžtelėdavote, gūžtelėdavot | gūžtelėsit, gūžtelėsite |
| 3p.pl. | gūžteli | gūžtelėjo | gūžtelėdavo | gūžtelės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gūžtelėčiau | gūžtelėtumėm, gūžtelėtumėme, gūžtelėtume |
| 2p. | gūžtelėtumei, gūžtelėtum | gūžtelėtumėte, gūžtelėtumėt |
| 3p. | gūžtelėtų | gūžtelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gūžtelėkime, gūžtelėkim | |
| 2p. | gūžtelėk, gūžtelėki | gūžtelėkite, gūžtelėkit |
| 3p. | tegūžtelie, tegūžteli | tegūžteli, tegūžtelie |