|
|
|
|
литовский словарь / iškvailinti | |
iškvaĩlinti (iškvaĩlina, iškvaĩlino) обозвать/обзывать дураком
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškvailinu | iškvailinau | iškvailindavau | iškvailinsiu |
|---|
| 2p.sg. | iškvailini | iškvailinai | iškvailindavai | iškvailinsi |
|---|
| 3p.sg. | iškvailina | iškvailino | iškvailindavo | iškvailins |
|---|
| 1p.pl. | iškvailinam, iškvailiname | iškvailinome, iškvailinom | iškvailindavome, iškvailindavom | iškvailinsim, iškvailinsime |
|---|
| 2p.pl. | iškvailinate, iškvailinat | iškvailinote, iškvailinot | iškvailindavot, iškvailindavote | iškvailinsit, iškvailinsite |
|---|
| 3p.pl. | iškvailina | iškvailino | iškvailindavo | iškvailins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškvailinčiau | iškvailintumėme, iškvailintume, iškvailintumėm |
|---|
| 2p. | iškvailintum, iškvailintumei | iškvailintumėte, iškvailintumėt |
|---|
| 3p. | iškvailintų | iškvailintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškvailinkim, iškvailinkime |
|---|
| 2p. | iškvailinki, iškvailink | iškvailinkit, iškvailinkite |
|---|
| 3p. | teiškvailina, teiškvailinie | teiškvailinie, teiškvailina |
|---|
|
