|
|
|
|
литовский словарь / supjauti | |
supjáuti (supjáuna, supjóvė)
1. разрезать/разрезать;
2. (pjūklu) распилить/распиливать;
visàs málkas s. — распилить [перепилить] все дрова
/en/
žr. supjaustyti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | supjaunu | supjoviau | supjaudavau | supjausiu |
|---|
| 2p.sg. | supjauni | supjovei | supjaudavai | supjausi |
|---|
| 3p.sg. | supjauna | supjovė | supjaudavo | supjaus |
|---|
| 1p.pl. | supjaunam, supjauname | supjovėme, supjovėm | supjaudavom, supjaudavome | supjausime, supjausim |
|---|
| 2p.pl. | supjaunate, supjaunat | supjovėte, supjovėt | supjaudavot, supjaudavote | supjausit, supjausite |
|---|
| 3p.pl. | supjauna | supjovė | supjaudavo | supjaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | supjaučiau | supjautume, supjautumėme, supjautumėm |
|---|
| 2p. | supjautumei, supjautum | supjautumėt, supjautumėte |
|---|
| 3p. | supjautų | supjautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | supjaukim, supjaukime |
|---|
| 2p. | supjauk, supjauki | supjaukite, supjaukit |
|---|
| 3p. | tesupjauna, tesupjaunie | tesupjauna, tesupjaunie |
|---|
|
