/ru/
записываться, записывать (себе)
/de/
sich (D) aufschreiben*, sich (D) notieren
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užsirašau | užsirašiau | užsirašydavau | užsirašysiu |
| 2p.sg. | užsirašai | užsirašei | užsirašydavai | užsirašysi |
| 3p.sg. | užsirašo | užsirašė | užsirašydavo | užsirašys |
| 1p.pl. | užsirašome, užsirašom | užsirašėme, užsirašėm | užsirašydavome | užsirašysime |
| 2p.pl. | užsirašote | užsirašėt, užsirašėte | užsirašydavote | užsirašysite |
| 3p.pl. | užsirašo | užsirašė | užsirašydavo | užsirašys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užsirašyčiau | užsirašytumėme, užsirašytume |
| 2p. | užsirašytum, užsirašytumei | užsirašytumėte |
| 3p. | užsirašytų | užsirašytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užsirašykime, užsirašykim | |
| 2p. | užsirašyk, užsirašyki | užsirašykit, užsirašykite |
| 3p. | teužsirašai, teužsirašo | teužsirašo, teužsirašai |