/ru/
обрадовать, развеселить
/en/
rejoice, make glad/happy
/de/
erfreuen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pradžiuginu | pradžiuginau | pradžiugindavau | pradžiuginsiu |
| 2p.sg. | pradžiugini | pradžiuginai | pradžiugindavai | pradžiuginsi |
| 3p.sg. | pradžiugina | pradžiugino | pradžiugindavo | pradžiugins |
| 1p.pl. | pradžiuginame, pradžiuginam | pradžiuginom, pradžiuginome | pradžiugindavome, pradžiugindavom | pradžiuginsime, pradžiuginsim |
| 2p.pl. | pradžiuginat, pradžiuginate | pradžiuginote, pradžiuginot | pradžiugindavot, pradžiugindavote | pradžiuginsit, pradžiuginsite |
| 3p.pl. | pradžiugina | pradžiugino | pradžiugindavo | pradžiugins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pradžiuginčiau | pradžiugintume, pradžiugintumėm, pradžiugintumėme |
| 2p. | pradžiugintum, pradžiugintumei | pradžiugintumėt, pradžiugintumėte |
| 3p. | pradžiugintų | pradžiugintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pradžiuginkim, pradžiuginkime | |
| 2p. | pradžiugink, pradžiuginki | pradžiuginkite, pradžiuginkit |
| 3p. | tepradžiuginie, tepradžiugina | tepradžiuginie, tepradžiugina |