/ru/
увиливать; изворачиваться; уклоняться
/en/
dodge, avoid, shun; (nuo pareigų) evade, elude
/de/
Ausflüchte machen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsisukinėju | išsisukinėjau | išsisukinėdavau | išsisukinėsiu |
| 2p.sg. | išsisukinėji | išsisukinėjai | išsisukinėdavai | išsisukinėsi |
| 3p.sg. | išsisukinėja | išsisukinėjo | išsisukinėdavo | išsisukinės |
| 1p.pl. | išsisukinėjame, išsisukinėjam | išsisukinėjom, išsisukinėjome | išsisukinėdavome | išsisukinėsime |
| 2p.pl. | išsisukinėjate | išsisukinėjote, išsisukinėjot | išsisukinėdavote | išsisukinėsite |
| 3p.pl. | išsisukinėja | išsisukinėjo | išsisukinėdavo | išsisukinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsisukinėčiau | išsisukinėtumėme, išsisukinėtume |
| 2p. | išsisukinėtumei, išsisukinėtum | išsisukinėtumėte |
| 3p. | išsisukinėtų | išsisukinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsisukinėkime, išsisukinėkim | |
| 2p. | išsisukinėki, išsisukinėk | išsisukinėkite, išsisukinėkit |
| 3p. | teišsisukinėjie, teišsisukinėja | teišsisukinėja, teišsisukinėjie |