|
|
|
|
литовский словарь / užkalti | |
užkálti (ùžkala, ùžkalė)
1. забить/забивать, заколотить/заколачивать;
u. lángą lentomìs — заколотить окно досками;
užkaltà dėžė̃ — забитый ящик;
2. насадить/насаживать;
u. kir̃vį añt kóto — насадить топор на топорище
/de/
vernageln vt
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užkalu, užkaliu | užkaliau | užkaldavau | užkalsiu |
|---|
| 2p.sg. | užkali | užkalei | užkaldavai | užkalsi |
|---|
| 3p.sg. | užkali, užkala | užkalė | užkaldavo | užkals |
|---|
| 1p.pl. | užkalam, užkalame, užkalim, užkalime | užkalėme, užkalėm | užkaldavome, užkaldavom | užkalsim, užkalsime |
|---|
| 2p.pl. | užkalite, užkalit, užkalat, užkalate | užkalėte, užkalėt | užkaldavot, užkaldavote | užkalsite, užkalsit |
|---|
| 3p.pl. | užkali, užkala | užkalė | užkaldavo | užkals |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užkalčiau | užkaltumėme, užkaltumėm, užkaltume |
|---|
| 2p. | užkaltum, užkaltumei | užkaltumėt, užkaltumėte |
|---|
| 3p. | užkaltų | užkaltų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užkalkime, užkalkim |
|---|
| 2p. | užkalki, užkalk | užkalkite, užkalkit |
|---|
| 3p. | teužkalie, teužkala, teužkali | teužkalie, teužkala, teužkali |
|---|
|
