/ru/
топить; растоплять; плавить; растворять
/en/
1. melt; (taukus t. p.) render; (metalą aukštoje temperatūroje) fuse; 2. chem. dissolve
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | tirpinu | tirpinau | tirpindavau | tirpinsiu |
| 2p.sg. | tirpini | tirpinai | tirpindavai | tirpinsi |
| 3p.sg. | tirpina | tirpino | tirpindavo | tirpins |
| 1p.pl. | tirpinam, tirpiname | tirpinome, tirpinom | tirpindavome, tirpindavom | tirpinsim, tirpinsime |
| 2p.pl. | tirpinate, tirpinat | tirpinote, tirpinot | tirpindavot, tirpindavote | tirpinsit, tirpinsite |
| 3p.pl. | tirpina | tirpino | tirpindavo | tirpins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | tirpinčiau | tirpintumėm, tirpintume, tirpintumėme |
| 2p. | tirpintum, tirpintumei | tirpintumėt, tirpintumėte |
| 3p. | tirpintų | tirpintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | tirpinkim, tirpinkime | |
| 2p. | tirpinki, tirpink | tirpinkite, tirpinkit |
| 3p. | tetirpina, tetirpinie | tetirpinie, tetirpina |