/ru/
придерживать
/en/
hold (back)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prituriu | priturėjau | priturėdavau | priturėsiu |
| 2p.sg. | prituri | priturėjai | priturėdavai | priturėsi |
| 3p.sg. | prituri | priturėjo | priturėdavo | priturės |
| 1p.pl. | priturime, priturim | priturėjome, priturėjom | priturėdavome, priturėdavom | priturėsim, priturėsime |
| 2p.pl. | priturite, priturit | priturėjot, priturėjote | priturėdavote, priturėdavot | priturėsit, priturėsite |
| 3p.pl. | prituri | priturėjo | priturėdavo | priturės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priturėčiau | priturėtumėm, priturėtume, priturėtumėme |
| 2p. | priturėtum, priturėtumei | priturėtumėte, priturėtumėt |
| 3p. | priturėtų | priturėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priturėkim, priturėkime | |
| 2p. | priturėki, priturėk | priturėkit, priturėkite |
| 3p. | tepriturie, teprituri | teprituri, tepriturie |