|
|
|
|
литовский словарь / išgirtuokliauti | |
išgirtuokliáuti (išgirtuokliáuja, išgirtuokliãvo) пропьянствовать/пьянствовать
/en/
drink hard (for some time); jis išgirtuokliavo visą savaitę he has drunk (hard/heavily) for a whole week
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgirtuokliauju | išgirtuokliavau | išgirtuokliaudavau | išgirtuokliausiu |
|---|
| 2p.sg. | išgirtuokliauji | išgirtuokliavai | išgirtuokliaudavai | išgirtuokliausi |
|---|
| 3p.sg. | išgirtuokliauja | išgirtuokliavo | išgirtuokliaudavo | išgirtuokliaus |
|---|
| 1p.pl. | išgirtuokliaujame, išgirtuokliaujam | išgirtuokliavome, išgirtuokliavom | išgirtuokliaudavom, išgirtuokliaudavome | išgirtuokliausim, išgirtuokliausime |
|---|
| 2p.pl. | išgirtuokliaujate, išgirtuokliaujat | išgirtuokliavote, išgirtuokliavot | išgirtuokliaudavot, išgirtuokliaudavote | išgirtuokliausit, išgirtuokliausite |
|---|
| 3p.pl. | išgirtuokliauja | išgirtuokliavo | išgirtuokliaudavo | išgirtuokliaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgirtuokliaučiau | išgirtuokliautumėm, išgirtuokliautume, išgirtuokliautumėme |
|---|
| 2p. | išgirtuokliautum, išgirtuokliautumei | išgirtuokliautumėt, išgirtuokliautumėte |
|---|
| 3p. | išgirtuokliautų | išgirtuokliautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgirtuokliaukim, išgirtuokliaukime |
|---|
| 2p. | išgirtuokliauki, išgirtuokliauk | išgirtuokliaukit, išgirtuokliaukite |
|---|
| 3p. | teišgirtuokliauja, teišgirtuokliaujie | teišgirtuokliauja, teišgirtuokliaujie |
|---|
|
