|
|
|
|
литовский словарь / demoralizuoti | |
demoralizúoti (demoralizúoja, demoralizãvo) — деморализовать; разложить/разлагать
/en/
demoralize
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | demoralizuoju | demoralizavau | demoralizuodavau | demoralizuosiu |
|---|
| 2p.sg. | demoralizuoji | demoralizavai | demoralizuodavai | demoralizuosi |
|---|
| 3p.sg. | demoralizuoja | demoralizavo | demoralizuodavo | demoralizuos |
|---|
| 1p.pl. | demoralizuojam, demoralizuojame | demoralizavom, demoralizavome | demoralizuodavom, demoralizuodavome | demoralizuosim, demoralizuosime |
|---|
| 2p.pl. | demoralizuojate, demoralizuojat | demoralizavote, demoralizavot | demoralizuodavot, demoralizuodavote | demoralizuosit, demoralizuosite |
|---|
| 3p.pl. | demoralizuoja | demoralizavo | demoralizuodavo | demoralizuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | demoralizuočiau | demoralizuotumėm, demoralizuotumėme, demoralizuotume |
|---|
| 2p. | demoralizuotumei, demoralizuotum | demoralizuotumėt, demoralizuotumėte |
|---|
| 3p. | demoralizuotų | demoralizuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | demoralizuokim, demoralizuokime |
|---|
| 2p. | demoralizuok, demoralizuoki | demoralizuokite, demoralizuokit |
|---|
| 3p. | tedemoralizuoja, tedemoralizuojie | tedemoralizuojie, tedemoralizuoja |
|---|
|
