/en/
incite, instigate (to); hound
/de/
hetzen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kiršinu | kiršinau | kiršindavau | kiršinsiu |
| 2p.sg. | kiršini | kiršinai | kiršindavai | kiršinsi |
| 3p.sg. | kiršina | kiršino | kiršindavo | kiršins |
| 1p.pl. | kiršinam, kiršiname | kiršinom, kiršinome | kiršindavom, kiršindavome | kiršinsim, kiršinsime |
| 2p.pl. | kiršinat, kiršinate | kiršinot, kiršinote | kiršindavote, kiršindavot | kiršinsit, kiršinsite |
| 3p.pl. | kiršina | kiršino | kiršindavo | kiršins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kiršinčiau | kiršintumėm, kiršintumėme, kiršintume |
| 2p. | kiršintumei, kiršintum | kiršintumėt, kiršintumėte |
| 3p. | kiršintų | kiršintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kiršinkim, kiršinkime | |
| 2p. | kiršinki, kiršink | kiršinkite, kiršinkit |
| 3p. | tekiršina, tekiršinie | tekiršinie, tekiršina |