/ru/
спутывать (коня); накладывать (оковы)
/en/
žr. pančioti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | supančioju | supančiojau | supančiodavau | supančiosiu |
| 2p.sg. | supančioji | supančiojai | supančiodavai | supančiosi |
| 3p.sg. | supančioja | supančiojo | supančiodavo | supančios |
| 1p.pl. | supančiojame, supančiojam | supančiojome, supančiojom | supančiodavom, supančiodavome | supančiosime, supančiosim |
| 2p.pl. | supančiojat, supančiojate | supančiojot, supančiojote | supančiodavote, supančiodavot | supančiosite, supančiosit |
| 3p.pl. | supančioja | supančiojo | supančiodavo | supančios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | supančiočiau | supančiotumėme, supančiotumėm, supančiotume |
| 2p. | supančiotumei, supančiotum | supančiotumėt, supančiotumėte |
| 3p. | supančiotų | supančiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | supančiokime, supančiokim | |
| 2p. | supančiok, supančioki | supančiokit, supančiokite |
| 3p. | tesupančiojie, tesupančioja | tesupančiojie, tesupančioja |