|
|
|
|
литовский словарь / atsirėžti | | atsirė́žti (atsirė́žia, atsirė́žė) отрезать/отрезать себе [для себя]
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | atsirėžiu | atsirėžiau | atsirėždavau | atsirėšiu |
---|
2p.sg. | atsirėži | atsirėžei | atsirėždavai | atsirėši |
---|
3p.sg. | atsirėžia | atsirėžė | atsirėždavo | atsirėš |
---|
1p.pl. | atsirėžiam, atsirėžiame | atsirėžėm, atsirėžėme | atsirėždavome | atsirėšime |
---|
2p.pl. | atsirėžiate | atsirėžėte, atsirėžėt | atsirėždavote | atsirėšite |
---|
3p.pl. | atsirėžia | atsirėžė | atsirėždavo | atsirėš |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | atsirėžčiau | atsirėžtume, atsirėžtumėme |
---|
2p. | atsirėžtum, atsirėžtumei | atsirėžtumėte |
---|
3p. | atsirėžtų | atsirėžtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | atsirėžkime, atsirėžkim |
---|
2p. | atsirėžk, atsirėžki | atsirėžkit, atsirėžkite |
---|
3p. | teatsirėžie, teatsirėžia | teatsirėžie, teatsirėžia |
---|
|