/ru/
оторваться; лопнуть; прерваться; прекратиться
/en/
1. (atsiskirti) come off; (apie virvę ir pan.) break ; (su staigiu trumpu garsu) snap, break; (nuo grandinės ir pan.) break loose , break away; saga nutrūko a button has come off;2. prk. (nustoti) cease ; (staiga) stop suddenly; (apie santykius, ryšius) be broken off; pašnekesys nutrūko the conversation came suddenly to an end; jo balsas nutrūko his voice broke, there was a break in his voice; judėjimas nutrūko dėl potvynio traffic was interrupted by floods
/de/
1 abreißen* vi (s) 2 (pvz., apie santykius) abbrechen* vi vt 3 (pvz., apie darbą) stocken vt - sustoti; ; die Arbeit stockt - darbas nejuda į priekį
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nutrūkstu | nutrūkau | nutrūkdavau | nutrūksiu |
| 2p.sg. | nutrūksti | nutrūkai | nutrūkdavai | nutrūksi |
| 3p.sg. | nutrūksta | nutrūko | nutrūkdavo | nutrūks |
| 1p.pl. | nutrūkstame, nutrūkstam | nutrūkom, nutrūkome | nutrūkdavom, nutrūkdavome | nutrūksime, nutrūksim |
| 2p.pl. | nutrūkstate, nutrūkstat | nutrūkot, nutrūkote | nutrūkdavot, nutrūkdavote | nutrūksite, nutrūksit |
| 3p.pl. | nutrūksta | nutrūko | nutrūkdavo | nutrūks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nutrūkčiau | nutrūktume, nutrūktumėme, nutrūktumėm |
| 2p. | nutrūktum, nutrūktumei | nutrūktumėte, nutrūktumėt |
| 3p. | nutrūktų | nutrūktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nutrūkim, nutrūkime | |
| 2p. | nutrūki, nutrūk | nutrūkit, nutrūkite |
| 3p. | tenutrūksta, tenutrūkstie | tenutrūkstie, tenutrūksta |