|
|
|
|
литовский словарь / susižadėti | | susižadė́ti (susìžada, susižadė́jo) обручиться/обручаться
/en/ be engaged/betrothed (to); betroth oneself (to)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susižadu | susižadėjau | susižadėdavau | susižadėsiu |
---|
2p.sg. | susižadi | susižadėjai | susižadėdavai | susižadėsi |
---|
3p.sg. | susižada | susižadėjo | susižadėdavo | susižadės |
---|
1p.pl. | susižadame, susižadam | susižadėjome, susižadėjom | susižadėdavome | susižadėsime |
---|
2p.pl. | susižadate | susižadėjote, susižadėjot | susižadėdavote | susižadėsite |
---|
3p.pl. | susižada | susižadėjo | susižadėdavo | susižadės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susižadėčiau | susižadėtume, susižadėtumėme |
---|
2p. | susižadėtumei, susižadėtum | susižadėtumėte |
---|
3p. | susižadėtų | susižadėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susižadėkime, susižadėkim |
---|
2p. | susižadėki, susižadėk | susižadėkite, susižadėkit |
---|
3p. | tesusižadie, tesusižada | tesusižada, tesusižadie |
---|
|