/ru/
олицетворять
/en/
personify; (įkūnyti) embody
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įasmeninu | įasmeninau | įasmenindavau | įasmeninsiu |
| 2p.sg. | įasmenini | įasmeninai | įasmenindavai | įasmeninsi |
| 3p.sg. | įasmenina | įasmenino | įasmenindavo | įasmenins |
| 1p.pl. | įasmeninam, įasmeniname | įasmeninome, įasmeninom | įasmenindavome, įasmenindavom | įasmeninsim, įasmeninsime |
| 2p.pl. | įasmeninate, įasmeninat | įasmeninote, įasmeninot | įasmenindavot, įasmenindavote | įasmeninsite, įasmeninsit |
| 3p.pl. | įasmenina | įasmenino | įasmenindavo | įasmenins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įasmeninčiau | įasmenintume, įasmenintumėm, įasmenintumėme |
| 2p. | įasmenintumei, įasmenintum | įasmenintumėte, įasmenintumėt |
| 3p. | įasmenintų | įasmenintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įasmeninkim, įasmeninkime | |
| 2p. | įasmenink, įasmeninki | įasmeninkite, įasmeninkit |
| 3p. | teįasmenina, teįasmeninie | teįasmenina, teįasmeninie |