/ru/
валиться (часто), обрушиваться, падать
/en/
1. fall down (rather frequently); 2. (svirduliuoti, svyrinėti) reel, stagger
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | griuvinėju | griuvinėjau | griuvinėdavau | griuvinėsiu |
| 2p.sg. | griuvinėji | griuvinėjai | griuvinėdavai | griuvinėsi |
| 3p.sg. | griuvinėja | griuvinėjo | griuvinėdavo | griuvinės |
| 1p.pl. | griuvinėjame, griuvinėjam | griuvinėjome, griuvinėjom | griuvinėdavom, griuvinėdavome | griuvinėsim, griuvinėsime |
| 2p.pl. | griuvinėjat, griuvinėjate | griuvinėjot, griuvinėjote | griuvinėdavot, griuvinėdavote | griuvinėsite, griuvinėsit |
| 3p.pl. | griuvinėja | griuvinėjo | griuvinėdavo | griuvinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | griuvinėčiau | griuvinėtumėm, griuvinėtume, griuvinėtumėme |
| 2p. | griuvinėtum, griuvinėtumei | griuvinėtumėte, griuvinėtumėt |
| 3p. | griuvinėtų | griuvinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | griuvinėkime, griuvinėkim | |
| 2p. | griuvinėk, griuvinėki | griuvinėkit, griuvinėkite |
| 3p. | tegriuvinėjie, tegriuvinėja | tegriuvinėja, tegriuvinėjie |