/ru/
спорить; препираться; пререкаться
/en/
1. argue (about, against), dispute (about, against); have an argument (about, against); argue (with), dispute (with); dėl žodžių quibble over words;2. (diskutuoti) debate, discuss; su juo sunku it is difficult to argue/dispute with him; dėl skonio nesiginčijama tastes differ
/de/
(dėl ko) streiten* vi ir sich streiten (über A)
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | ginčijuosi, ginčijuos | ginčijausi, ginčijaus | ginčydavausi, ginčydavaus | ginčysiuos, ginčysiuosi |
2p.sg. | ginčijiesi, ginčijies | ginčijais, ginčijaisi | ginčydavaisi, ginčydavais | ginčysies, ginčysiesi |
3p.sg. | ginčijasi, ginčijas | ginčijos, ginčijosi | ginčydavosi, ginčydavos | ginčysis |
1p.pl. | ginčijamės | ginčijomės | ginčydavomės | ginčysimės |
2p.pl. | ginčijatės | ginčijotės | ginčydavotės | ginčysitės |
3p.pl. | ginčijasi, ginčijas | ginčijosi, ginčijos | ginčydavosi, ginčydavos | ginčysis |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | ginčyčiaus, ginčyčiausi | ginčytumėmės, ginčytumės |
2p. | ginčytumeisi, ginčytumeis | ginčytumėtės |
3p. | ginčytųs, ginčytųsi | ginčytųsi, ginčytųs |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | ginčykimės | |
2p. | ginčykis | ginčykitės |
3p. | tesiginčija, tesiginčijie | tesiginčija, tesiginčijie |