|
|
|
|
литовский словарь / įaštrėti | |
įaštrė́ti (įaštrė́ja, įaštrė́jo) — обостриться/обостряться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įaštrėju | įaštrėjau | įaštrėdavau | įaštrėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įaštrėji | įaštrėjai | įaštrėdavai | įaštrėsi |
|---|
| 3p.sg. | įaštrėja | įaštrėjo | įaštrėdavo | įaštrės |
|---|
| 1p.pl. | įaštrėjam, įaštrėjame | įaštrėjom, įaštrėjome | įaštrėdavome, įaštrėdavom | įaštrėsime, įaštrėsim |
|---|
| 2p.pl. | įaštrėjate, įaštrėjat | įaštrėjot, įaštrėjote | įaštrėdavote, įaštrėdavot | įaštrėsit, įaštrėsite |
|---|
| 3p.pl. | įaštrėja | įaštrėjo | įaštrėdavo | įaštrės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įaštrėčiau | įaštrėtumėm, įaštrėtumėme, įaštrėtume |
|---|
| 2p. | įaštrėtumei, įaštrėtum | įaštrėtumėte, įaštrėtumėt |
|---|
| 3p. | įaštrėtų | įaštrėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įaštrėkim, įaštrėkime |
|---|
| 2p. | įaštrėk, įaštrėki | įaštrėkit, įaštrėkite |
|---|
| 3p. | teįaštrėjie, teįaštrėja | teįaštrėja, teįaštrėjie |
|---|
|
