|
|
|
|
литовский словарь / uržyti | |
uržýti (ur̃žo, ur̃žė), ur̃žti (ur̃žia, ur̃žė) царапать;шаркать; тереть; истирать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | uržau | uržiau | uržydavau | uržysiu |
|---|
| 2p.sg. | uržai | uržei | uržydavai | uržysi |
|---|
| 3p.sg. | uržo | uržė | uržydavo | uržys |
|---|
| 1p.pl. | uržom, uržome | uržėm, uržėme | uržydavom, uržydavome | uržysime, uržysim |
|---|
| 2p.pl. | uržot, uržote | uržėt, uržėte | uržydavote, uržydavot | uržysit, uržysite |
|---|
| 3p.pl. | uržo | uržė | uržydavo | uržys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | uržyčiau | uržytume, uržytumėme, uržytumėm |
|---|
| 2p. | uržytum, uržytumei | uržytumėt, uržytumėte |
|---|
| 3p. | uržytų | uržytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | uržykim, uržykime |
|---|
| 2p. | uržyki, uržyk | uržykite, uržykit |
|---|
| 3p. | teuržo, teuržai | teuržo, teuržai |
|---|
|
