/ru/
уговаривать
/en/
žr. prikalbėti 2
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikalbinu | prikalbinau | prikalbindavau | prikalbinsiu |
| 2p.sg. | prikalbini | prikalbinai | prikalbindavai | prikalbinsi |
| 3p.sg. | prikalbina | prikalbino | prikalbindavo | prikalbins |
| 1p.pl. | prikalbinam, prikalbiname | prikalbinome, prikalbinom | prikalbindavom, prikalbindavome | prikalbinsim, prikalbinsime |
| 2p.pl. | prikalbinate, prikalbinat | prikalbinote, prikalbinot | prikalbindavote, prikalbindavot | prikalbinsit, prikalbinsite |
| 3p.pl. | prikalbina | prikalbino | prikalbindavo | prikalbins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikalbinčiau | prikalbintume, prikalbintumėme, prikalbintumėm |
| 2p. | prikalbintumei, prikalbintum | prikalbintumėt, prikalbintumėte |
| 3p. | prikalbintų | prikalbintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikalbinkim, prikalbinkime | |
| 2p. | prikalbinki, prikalbink | prikalbinkite, prikalbinkit |
| 3p. | teprikalbinie, teprikalbina | teprikalbina, teprikalbinie |