/ru/
слепнуть
/en/
become/get blind, lose one's sight .
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | žabąlu | žabalau | žabaldavau | žabalsiu |
| 2p.sg. | žabąli | žabalai | žabaldavai | žabalsi |
| 3p.sg. | žabąla | žabalo | žabaldavo | žabals |
| 1p.pl. | žabąlame, žabąlam | žabalom, žabalome | žabaldavom, žabaldavome | žabalsime, žabalsim |
| 2p.pl. | žabąlate, žabąlat | žabalot, žabalote | žabaldavot, žabaldavote | žabalsit, žabalsite |
| 3p.pl. | žabąla | žabalo | žabaldavo | žabals |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žabalčiau | žabaltumėme, žabaltume, žabaltumėm |
| 2p. | žabaltum, žabaltumei | žabaltumėte, žabaltumėt |
| 3p. | žabaltų | žabaltų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žabalkim, žabalkime | |
| 2p. | žabalk, žabalki | žabalkite, žabalkit |
| 3p. | težabąlie, težabąla | težabąlie, težabąla |