|
|
|
|
литовский словарь / išbrinkinti | |
išbrinkìnti (išbrinkìna, išbrinkìno) prž. дать/давать набухнуть [разбухнуть]; размочить/размачивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbrinkinu | išbrinkinau | išbrinkindavau | išbrinkinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išbrinkini | išbrinkinai | išbrinkindavai | išbrinkinsi |
|---|
| 3p.sg. | išbrinkina | išbrinkino | išbrinkindavo | išbrinkins |
|---|
| 1p.pl. | išbrinkiname, išbrinkinam | išbrinkinom, išbrinkinome | išbrinkindavom, išbrinkindavome | išbrinkinsime, išbrinkinsim |
|---|
| 2p.pl. | išbrinkinat, išbrinkinate | išbrinkinot, išbrinkinote | išbrinkindavote, išbrinkindavot | išbrinkinsit, išbrinkinsite |
|---|
| 3p.pl. | išbrinkina | išbrinkino | išbrinkindavo | išbrinkins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbrinkinčiau | išbrinkintume, išbrinkintumėme, išbrinkintumėm |
|---|
| 2p. | išbrinkintumei, išbrinkintum | išbrinkintumėt, išbrinkintumėte |
|---|
| 3p. | išbrinkintų | išbrinkintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbrinkinkim, išbrinkinkime |
|---|
| 2p. | išbrinkink, išbrinkinki | išbrinkinkite, išbrinkinkit |
|---|
| 3p. | teišbrinkinie, teišbrinkina | teišbrinkinie, teišbrinkina |
|---|
|
