|
|
|
|
литовский словарь / išklostyti | | išklóstyti (išklósto, išklóstė) džn. выстилать/выстлать, устилать/устлать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išklostau | išklosčiau | išklostydavau | išklostysiu |
---|
2p.sg. | išklostai | išklostei | išklostydavai | išklostysi |
---|
3p.sg. | išklosto | išklostė | išklostydavo | išklostys |
---|
1p.pl. | išklostome, išklostom | išklostėme, išklostėm | išklostydavom, išklostydavome | išklostysime, išklostysim |
---|
2p.pl. | išklostote, išklostot | išklostėt, išklostėte | išklostydavot, išklostydavote | išklostysit, išklostysite |
---|
3p.pl. | išklosto | išklostė | išklostydavo | išklostys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išklostyčiau | išklostytumėme, išklostytume, išklostytumėm |
---|
2p. | išklostytumei, išklostytum | išklostytumėt, išklostytumėte |
---|
3p. | išklostytų | išklostytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išklostykim, išklostykime |
---|
2p. | išklostyk, išklostyki | išklostykite, išklostykit |
---|
3p. | teišklostai, teišklosto | teišklosto, teišklostai |
---|
|